Tepakyla Tavo Traukinys

Kelias apgaulingas, jis pilnas šulinių,
Karčios širdies bedugnių ir netikėjimo.
Bet atsistojęs ant Uolos, Tavo Žodžio „Iš tiesų“,
Aš išvengsiu baisiausių netekčių.

Gyvenimas klastingas, kai vaikštau tamsoje.
Troškulio iškankintas, nes dar dykumoje.
Bet atsistojęs ant Uolos, Tavo Žodžio „Iš tiesų“,
Atgaivintas Tavo apreiškimu.

Tepakyla Tavo Traukinys, trokštu būt jame.
Ši Žinia – tai Tavo žiburys, o apšviesk mane.
Ši Žinia – tai tavo žiburys, leisk priimti Ją.

Pasaulio intelektas – tai sisteminė klaida,
Trukdanti pasikeisti savo proto dvasioje.
Bet atsistojęs ant Uolos, Tavo Žodžio „Iš tiesų“,
Gaunu iš Tavęs daug gerų žinių.

Akių ir kūno geismas – štai krentu bedugnėje,
Nors savo Tėvo balsą girdžiu tolumoje.
Vėl atsistojęs ant Uolos, Tavo Žodžio „Iš tiesų“,
Klumpu aš prie kojų pervertų.

Tepakyla Tavo Traukinys, trokštu būt jame.
Ši Žinia – tai Tavo žiburys, o apšviesk mane.
Ši Žinia – tai tavo žiburys, leisk priimti Ją.

Religijos dvasia, kai apraizgo protą mums,
„Aš – Pauliaus, o aš – Kefo“ – tai šulinys gilus.
Bet atsistojus ant Uolos, Dievo Žodžio „Iš tiesų“,
Kristaus Protas te užvaldo mus.

Kas vykdo Dievo valią, išlieka amžinai,
„Tavęs Aš nepaliksiu“ – tai Dievo pažadai.
Ir atsistoję ant Uolos, Dievo Žodžio „Iš tiesų“,
Traukiniu Jo kylam visu greičiu.

Tepakyla Tavo Traukinys, trokštu būt jame.
Ši Žinia – tai Tavo žiburys, o apšviesk mane.
Ši Žinia – tai tavo žiburys, leisk priimti Ją.

“Tepakyla Tavo Traukinys”, Donatas Voveris, Panevėžys